Natūralaus maitinimo sistema (ang. RAW) – tai jūsų katės šėrimas žalia mėsa, žuvimi ir subproduktais. Prie šios sistemos gyvūnų augintojai pereina tada, kai susiduria su dažnais maistinių alergijų protrūkiais, skrandžio ligoms ir pan. Taip pat – kylant abejonėms dėl sauso maisto gamintojų sąžiningumo :-). Internete galima rasti labai daug situacijų, kai pastoviai negaluojantis augintinis “stebuklingai” pasveiko, pakeitus jo mitybos racioną.

Patikslinkime, kas tai yra RAW. Kaip jau buvo minėta, tai šėrimas žalia mėsa bei kaulais, subproduktais ir žuvimi. Idealiai sudarytas racionas turėtų atrodyti maždaug taip: 80% mėsos, 10% kaulų ir 10% subproduktų (paukščių, galvijų vidaus organai). Praktikoje šį racioną reikėtų koreguoti, stebėti katės išmatas: jei jos skystos – per daug mėsos/subproduktų, per mažai kaulų; jei balsvos ir trupančios – per daug kaulų, per mažai mėsos/subproduktų ir pan. Galimi du raciono sudarymo būdai. Pirmas – kai kiekvienos dienos racione yra visos reikalingos dalys (mėsa, kaulai, vidaus organai). Antras – kai skirtingomis dienomis duodami skirtingi komponentai (tris dienas tik mėsa, vieną dieną tik mėsingi kaulai, dar vieną dieną tik vidaus organai.). Jokių griežtų taisyklių, tačiau reikėtų atsižvelgti į konkretų gyvūną, jo virškinamojo trakto veiklą ir pan. Pirmas būdas turėtų idealiai tikti visoms katėms, ir užtektų tik stebėti išmatas ir pagal tai nustatyti reikalingą procentą kaulų bei subproduktų. Tačiau “ruošiant atsargas” šias porcijas sudozuoti užima daugiau laiko. Antras būdas visiškai nereiklus laiko sąnaudoms, tačiau kai kurios katės gali pradėti viduriuoti nuo visą dieną maistui naudotų subroduktų. Žodžiu – tai individualus priėjimas, ir reikia sugebėti suderinti jūsų augintinio ir jūsų pačių galimybes bei interesus :-).

Mėsa 80%. Tai viskas, kas eina, bėga, skrenda, plaukia. Idealiausia – atrajojantys gyvūnai (karvės, ožkos, avys, elniai), bet naudinga ir paukštiena. Kiauliena katėms nerekomenduojama (o juo labiau sfinksams), nes tai išties riebi mėsa, nuo kurios pasunkėja virškinimas, apkraunamos kepenys, taip pat – padidėja sekreto išsiskyrimas, stipriau tepasi oda. Tačiau jei katė bus šeriama vien tik liesa mėsa (pavyzdžiui triušiena), riebalų gali ir pritrūkti. Tokiu atveju riebesnė mėsa (tarkime kiauliena) – būtų geras sprendimas. Jūsų katei labai saikingas kiekis riebalų reikalingas angliavandenių gamybai. Vadinasi – kuo didesnė mėsos įvairovė, tuo geriau ;).

Kaulai 10%. Ši komponento dalis nedidelė, tačiau reikia skaičiuoti ne “nuogą tuščią kaują”, o “mėsingą kaulą”. Viskas, kas tinka šiai maisto kategorijai: kaklas, pečiai, krūtinė, nugarinė, šonkauliai, uodega, sparnai, vištų galvos ir kt. Duodant kaulus juos reikėtų truputį paruošti: kakliukus, kitus stambesnius kauliukus – sudaužyti virtuviniu plaktuku arba tiesiog sumalti elektrine mėsmale. Negalima duoti stambesnių kaulų – jūsų augintinis gali išsilaužyti dantis arba užspringti. Apskritai, su visais kaulais reikėtų elgtis atsargiai – stebėti, kaip jūsų katė elgiasi. Nepamirškite – negalima duoti virtų, keptų ar kitaip termiškai apdorotų kaulų. Jie visiškai kitaip skyla na ir dėl jų gali kilti įvairių kitokių problemų.

Subproduktai 10%. Subproduktai: tai galvijų ir paukščių organai. Kuo didesnė įvairovė – tuo didesnė tikimybė, kad jūsų katė gaus visų jai reikiamų medžiagų. Idealu kai bent trečdalį šios kategorijos komponentų ( 3% iš 10% viso raciono duodamų organų) sudarytų kepenys. Likę 7% procentai: tai inkstai, blužnis, reprodukciniai organai, liaukos ir pan. Atkreipkite dėmesį kad širdis, skilvis ir liežuvis yra raumenys, todėl maitinime neatstoja organų (subproduktų). Kepenys yra būtinos, tačiau jūsų katė, gavusi didelį gabalą kepenų, bent kelias dienas tuštinsis itin skystai, išmatų spalva taps juoda su žalsvu atspalviu. Tai normalu, tačiau labai nepatogu :-). Kepenimis rekomenduojama maitinti kasdien po truputį, arba „kepenų dieną” racioną papildyti ir kuo nors tvirtinančiu vidurius. Pavyzdžiui vištienos kakliukais.

Žuvis. Maitintant žuvimi, reikia ja duoti visą: su pelekais, kaulais, galvom, dantimis, žarnom ir pan. Žinoma, jei žuvis didelė, plėšri, turinti aštrių gynybos priemonių (spyglių ar pan.), jas reikėtų nupjauti. Žuvį reikėtų duoti bent kartą per savaitę, nes ji naudinga dėl Omega 3 rūgščių. Tai lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė, sardinė, ančiuvis ir keletas kitų. Saugantis nuo žuvyse esančių parazitų, rekomenduojama jas užšaldžius palaikyti 2-4 savaites ir tik po to šerti savo augintinį. Gėlavandenių žuvų duoti nepatartina dėl jų labai didelio kaulėtumo (turi kietų ir aštrių ašakų), taip pat dėl didesnio pavojingų parazitų kiekio. Ne visos katės mėgsta ir valgo žuvį. Tokiu atveju vietoje žuvies rekomenduojama papildomai duoti žuvies taukus, juos užlašinanti ant įprastinio maisto.

Papildai. Geriausia yra kai visas reikiamas medžiagas šuo gauna iš natūralių šaltinių. Kalcį – iš kaulų; chondroitiną ir gliukozaminą – iš kremzlių, įvairius vitaminus – iš subproduktų. Kai kurie kačių augintojai papildomai duoda bent po vieną putpelės kiaušinį per savaitę. Taip pat – šaukštelį geriamo jogurto. Dalis mitybos ekspertų tvirtina, kad tai visiškai nebūtina, nors ir nekenkia. Gaudama subalansuotą žalios mėsos dietą, jūsų katė ir taip gauna viską, ko tik jai reikia…

Galimas savaitės meniu:
1. Vištos nugarėlė+jautienos širdis (arba vištų, kalakutų širdys ir skrandžiai).
2. Vištos nugarėlė+jautienos ar veršienos krūtininė (arba kitokia mėsa).
3. Vištų kaklai+kieno nors kepenys ir inkstai.
4. Vištos nugarėlė+jautienos širdis (arba vištų, kalakutų širdys ir skrandžiai).
5. Kiaulių ausys arba uodegos+kieno nors plaučiai.
6. Vištos nugarėlė+kiaušinis ir truputis varškės (arba kefyro, jei lieka neišgerto)
7. Malta lašišos galva (arba kitokia žuvis)+špinatai, morkos (arba kitokios daržovės).

RAW maitinimo sistemos privalumai:
– puikiai apsivalo dantys, ypač tolimiausi krūminiai. Dingsta būtinybė valyti dantų akmenis. Dantys valosi net ir tada, kai katė ėda tik minkštus kaulus arba didesnį nemaltos mėsos gabalą, kurį reikia plėšti, graužti, nukąsti ir pan. Manoma, kad ir enzimai, esantys žalioje mėsoje, prisideda prie dantų valymo.
– jūsų augintinis geria mažiau vandens;
– katė tuštinasi rečiau ir mažesniais kiekiais;

– kailis ima blizgėti (nors sfinksams tai nėra aktualu);
– šėrimosi laikotarpis sutrumpėja;
– per liesi augintiniai priauga svorio;
– jūsų katė ėda su malonumu.

RAW maitinimo sistemos trūkumai:
– ekskursijos į turgų ankstyvais rytais;
– šėrimas RAW kainuoja beveik tiek pat kiek ir šėrimas sausu maistu, kartais brangiau;
– reikia atskiro šaldiklio arba atskiros kameros katės maistui;
– norint užtikrinti gerą racioną, reikia kuo įvairesnės mėsos, taigi tenka gerokai pasistengti ieškant kokios žvėrienos ir pan;
– tenka dažniau plauti virtuvę ar kitą vietą, kurioje jūsų katė ėda;
– kai kurie produktai dvokia (skrandis), taigi namuose kvapai kartais būna visai negaivūs.

Kaip pereiti prie RAW maitinimo sistemos?
Jūsų katės, šeriamo sausu maistu, skrandžio rūgštingumas labai žemas, todėl ji negali normaliai suvirškinti kaulų. Sotaus augintinio rugštingumas dar mažesnis. Todėl, pradedant maitinti pagal RAW sistemą, reikia leisti kaip reikiant išalkti ir pradžioje neduoti didelių porcijų. Pradžioje skrandis bus prisitaikęs virškinti sausą maistą ir visiškai nesugebės įveikti kaulingos mėsos. Palaispniui virškinimas prisitaikys ir viskas susinormalizuos. Taigi, pradedant šerti RAW, pradėkite nuo vienos rūšies mėsos, kol katė pripras ją virškinti. Pradžiai rekomenduojama vištiena, o ypač vištų nugarėlės. Vištiena yra lengvai virškinama mėsa, jos kaulai minkšti. Antrą savaitę jau galima panaudoti kitokios mėsos ir t.t. Subroduktus rekomenduojama pradėti naudoti tik po mėnesio.

Rekomenduojamas kiekvienos dienos raciono kiekis turėtų sudaryti apie 2-4% suaugusios katės svorio, jaunesnėms turėtų būti apie 5-10% jų svorio. Tačiau tai tik pačios pradžios orientacinės dozės, nes vėliau stebint augintinį, pagal jo poreikius dozę galima mažinti arba didinti. Tai tik teorija, ją reikėtų turėti omeny pradedantiems, bet praktiškai visada stebėkite savo katės kondiciją, savijautą, alkio jausmą ir normas reguliuokite atsižvelgdami į konkretų individą.

Katėms rekomenduojamas laipsniškas perėjimas. Sauso maisto norma palaipsniui pakeičiama natūraliu maistu. Iš pradžių 1/10 normos pakeičiama mėsa, palaipsniui mėsos kiekį didiname iki 50%. Dar kurį laiką pašėrus 50/50 santykiu pilnai pereinama prie mėsos.

Sauso maisto ir RAW maišymui – NE?
Pradedantieji dažnai abejoja teiginiu, kad galima šerti arba tik natūraliai, arba tik sausu maistu. Kodėl maišyti yra blogai? Juk būtų taip patogu namuose šerti RAW, o į kelionę važiuojant su šuniu įsimesti sauso maisto maišelį. Deja. Sausas maistas reikalauja vienokių rūgštingumo ir fermentų sudėties, o natūralus – visai kitokių. Labai skiriasi ir virškinimo laikas. Organizmas, gaudamas mišrų maistą, pirmiausiai įsisavina tai, kas lengviausia, tai yra, sauso maisto angliavandenius, užuot gaminęs juos skaidydamas mėsos baltymus ir riebalus. Pilnai nesuvirškinti stambiamolekuliniai junginiai sukelia alergijas; skirtingas maisto buvimo skrandyje laikas, skirtinga skrandžio sulčių, reikalingų virškinti skirtingą maistą, sudėtis sukelia skrandžio ligas, tokias kaip gastritas ir pan. Šeriant vien tik RAW, adaptacijos periodas, kurio metu gali paaštrėti įvairūs negalavimai, užtrunka iki dviejų mėnesių. Kaitaliojant maistą, jis gali užtrukti iki begalybės, nes skrandis taip iki galo ir nepriderina tinkamo rūgštingumo. Jei pasiryžote šerti natūraliai, tai taip ir darykite be išimčių 3-4 mėnesius. Ir nepamirškite dar galimos detoksikacijos. Mėnesio ar kelių laikotarpyje paūmėja visos buvusios alergijos, gali atsirasti specifinis kvapas, jūsų katinas gali viduriuoti, vemti, pakisti kailio spalva, atsirasti pleiskanų, atsirasti apatija ir t. t. Kuo daugiau katė turėjo problemų šeriant sausu, tuo stipresni detoksikacijos požymiai būna (arba nebūna visiškai). Jaunesniems gyvūnams dažnai viskas praeina be jokių požymių.

Parazitai
Viena dažniausiai kylančių abejonių dėl maitinimo RAW susijusi su tuo, jog žalia mėsa asocijuojasi su nešvara, bakterijomis ir parazitais. Žmonės bijo dėl parazitų, bijo užsikrėsti patys ir užkrėsti savo augintinius. Gyvūnas, ėdantis žalią mėsą, turi stipresnę imuninę sistemą, didesnį skrandžio rūgštingumą, jo organizmas lengviau susidoroja ir su parazitais, ir su infekcijomis. Žinoma, nuo užkrato saugoti reikia – nešerti skerdyklų atliekomis, žuvį bei laukinių gyvūnų mėsą ilgesniam laikui užšaldyti, nepamiršti laikytis elementarios higienos taisyklių. Taip pat rekomenduojama maždaug kas pusmetį katę nukirminti.